Um Ferlir Hafa samband
Leit
Raušablįstur - mżrarrauši
Hvernig er mżrarrauši unninn?

Fyrst; er nógu mikiš jįrn ķ ķslenskum mżrarrauša til vinna žaš meš raunhęfum hętti? Er magn jįrns meš breytilegu vatnsmagni (Fe2O3 * H2O) ķ ķslenskum mżrarrauša nęgilega mikiš til aš vinna žaš śr raušanum eins og landnįmsmenn Ķslands geršu fram eftir öldum meš žeirri ašferš sem tališ er aš žeir hafi notaš, raušablęstri? Er žessi ašferš raunhęf til aš vinna jįrn?
Engin įstęša er til aš ętla aš ķslenskur mżrarauši sé verri nś en hann var fyrr į öldum, žannig aš śtaf fyrir sig mętti vinna jįrn aš hętti forfešranna ef einhver nennti žvķ. Žó gęti raušablįstur aldrei oršiš annaš en tómstundagaman žvķ aš jįrn er einn žeirra mįlma sem finnst ķ žekktum aušugum nįmum sem sér ekki fyrir endann į.
Raunar var raušablįstur stundašur meš fornum ašferšum ķ Noregi allt fram į 18. öld, og hét sį Ole Evenstad ķ Austurdal sem stórtękastur var. Hann og menn hans geršu allt aš fimm bręšslur į dag ķ frumstęšum ofni žar sem hrįefniš var mżrarauši og višarkol, og nįšu um 30 pundum (ca. 15 kg) af jįrni ķ hverri bręšslu.
Kristjįn Eldjįrn taldi aš į fyrstu öldum Ķslandsbyggšar hafi hin forna išja, raušablįstur, veriš sjįlfsögš į hverjum bę eins og hver önnur störf bóndans. Hins vegar vegar eru litlar menjar um raušablįstur eftir mišja 13. öld og kann hvort tveggja aš valda, skógleysi og minnkandi uppgrip af rauša. Ekki hefur žörfin žó minnkaš, heldur er sennilegt aš margir bęndur sem bjuggu viš rżra jįrntekju eša skógleysi hafi žurft aš kaupa jįrn af öšrum sem framleiddu umfram žarfir. Gjallhaugur aš Eišum svarar til žess aš žar hafi veriš framleidd 500-1500 tonn af jįrni. Fręšimenn telja aš Ķslendingar hafi sjįlfir framleitt allt sitt jįrn žangaš til fariš var aš flytja inn svonefnt įsmundarjįrn um mišja 15. öld.
Raušablįstur fer žannig fram, aš žurrkušum mżrarauša er blandaš saman viš višarkol sem unnin eru meš žvķ aš brenna viši ķ kolagröf žannig aš loft komist ekki aš. Sķšan er kveikt ķ blöndunni ķ ofni. Viš brunann afoxast jįrniš śr (vötnušu) jįrnoxķši ķ jįrnmįlm sem er brįšinn og seytlar nišur ķ botn ofnsins og er sķšan „hleypt undan“. Eftir verša efnasambönd (steindir) sem ekki brįšnušu, og nefnast sori eša gjall. Jafna efnahvarfanna er sżnd hér nešanmįls. Af henni sést aš öllu mįli skiptir hlutfalliš milli jįrnoxķšs og kķsils ķ hrįefninu — ķ jöfnunni er žaš 2:1, en sé žaš 1:1 gengur ekkert jįrn af. Sorinn hér er fayalķt (Fe2SiO4).
Į įttunda įratugnum voru greind į Raunvķsindastofnun Hįskólans nokkur sżni af mżrarauša og gjalli (sora) til aš reikna śt hugsanlegan afrakstur raušablįstursins. Ķ ķslenskum mżrum er mikiš um steinefni, öskulög og įfok, sem inniheldur yfir 50% af SiO2, og vafalķtiš hefur žessi stašreynd spillt fyrir raušablęstri hér į landi žótt allt sé žetta nokkuš bundiš landshlutum og įfokiš hafi aš minnsta kosti stóraukist ķ kjölfar landnįmsins.
Eftirfarandi samantekt, sem finna mį į vefslóšinni IDAN.is, er til frekari glöggvunar į vinnslu mżrarrauša hér į landi:

Jįrn
Vinnsla į jįrni śr jöršu hefur veriš žróašasta nįttśrunįm į Ķslandi į mišöldum. Jįrniš var unniš śr mżrarauša en sś ašferš var algeng ķ Noregi fyrir landnįm Ķslands og lķklegt aš ašferšin hafi flust meš norskum landnįmsmönnum hingaš til lands. Ašferšin, sem notuš var viš jįrngeršina, var kölluš raušablįstur og byggšist į žvķ aš bręša jįrniš śr mżrarauša yfir višarkolaglóš ķ žar til geršum ofni.
Į žjóšveldisöld er lķklegt aš mestallt jįrn, sem notaš var til framleišslu į żmsum nytjahlutum, hafi veriš unniš hér į landi og mį žvķ til stušnings benda į aš engar heimildir eru til um innflutning į smķšajįrni į žeim tķma.
Jįrngerš į Ķslandi, raušablįstur, lagšist af um 1500 žegar vinnsla jįrngrżtis hófst į Noršurlöndum. Ķ kjölfar žess hófst innflutningur į svoköllušu įsmundarjįrn en žó er lķklegt aš vinnsla jįrns śr mżrarauša hafi tķškast eitthvaš eftir 1500 žar sem slķk žekking leggst ekki af į einni nóttu.
Fyrsti Ķslendingurinn, sem ber starfsheitiš jįrnsmišur ķ ritašri heimild, er landnįmsmašurinn Ljótólfur og mį žvķ segja aš hann sé fyrsti jįrnišnašarmašurinn sem sögur fara af.

Jįrngerš
Hugsanlegt er aš finna verksummerki um jįrngerš vķša į landinu. Helsta vķsbendingin er gjall af tiltekinni gerš. Žegar raušinn (jįrniš) var bręddur uršu eftir śrgangsefni, sem runnu saman ķ hellu eša klump og storknušu. Yfirborš žessara gjallstykkja var götótt, dökkt og gljįandi, lķklega 6 - 10 sm aš žykkt og ummįli. Žau lķkjast hraunsteini en eru mun žyngri og mótašri en steinninn. Stykkin gętu innihaldiš lķfręnar leifar eins og kol og jaršveg.
Eftirfarandi mį einnig hafa ķ huga žegar hugsanlegir jįrngeršarstašir eru skošašir. Oršiš gjall er dregiš af lżsingaroršinu aš gjalla eša hljóma. Žegar slegiš er ķ gjallstykki heyrist mįlmhljóš. Til jįrngeršar žurfti rauša śr mżrum og viš til kolageršar en višurinn var oftast af skornum skammti žegar leiš į mišaldir. Kolin voru žannig gerš aš grafnar voru djśpar holur og fylltar grönnum višarstofnum. Sķšan var kveikt ķ og huliš meš torfi. Žessar holur hafa lķklega veriš all djśpar, samanber įkvęši ķ Grįgįs žar sem sekt er viš žvķ aš fylla ekki kolagrafir svo aš fé falli ekki ķ žęr.
Undirritašur fann nżlega staš į Reykjanesi er gęti hafa veriš notašur til kolageršar. Nafniš bendir a.m.k. til žess, ž.e. Kolhóll. Ķ honum er stór skįl, sem grafa žyrfti ķ. Ef žetta reynist rétt er um aš ręša fyrstu kolagröfina, sem finnst į svęšinu.

Mżrarauši
Mżrarauši er eins konar jaršefnisklumpar eša agnir sem finna mį ķ mżrum hér į landi. Mżrarauši gat veriš į stęrš viš sandkorn og allt aš 50 kg klumpi.
Mżrarauši er lķkt jįrnryši aš ytra śtliti, mógulur eša móraušur į litinn. Raušinn er gjallkenndur viškomu og oft gljśpur og holóttur. Mżrarauši myndast žegar vatn tekur ķ sig jįrn śr bergi og hiš jįrnblandaša vatn (mżrarlį) veršur fyrir įhrifum jurtagróšurs.
Mżrarauša er helst aš finna ķ mżrum nešst ķ fjallshlķšum. Margir dalir og dalverpi į Ķslandi eru žannig frį nįttśrunnar hendi aš mżrarnar žar geta nįš töluvert upp ķ fjallshlķš. Finna mį köggla af mżrarauša žar sem mżrar hafa žornaš og land blįsiš upp.

Ofnar
Lķtiš er vitaš um ofninn sem notašur var viš raušablįstur. Engar įreišanlegar heimildir eru til um śtlit hans eša gerš né hvernig hann var hannašur. Mešfylgjandi uppdrįttur er gerši ósį eftir rissi Ragnars Edvardssonar, kennara ķ fornleifafręši viš Hįskóla Ķslands. Tilgįtan er byggš į samskonar ofnum, sem enn eru ķ notkun mešal frumstęšra žjóša og vitaš er aš voru til mešal vķkinga. Hugmyndin er einföld, möguleg ķ framkvęmd hér į landi og lķkleg til aš geta skilaš įrangri. Ętlunin er jafnvel aš gera tilraunir meš ofninn n.k. sumar.
Samkvęmt nżjustu fręšiathugunum og opinberum kenningum er hins vegar tališ aš ofnar hafi ekki veriš geršir śr varanlegu efni. Žeir hafi veriš tunnulaga, oftast śr torfi og jafnvel timbri og meš gati nešst til aš hęgt vęri aš blįsa ķ gegnum žaš lofti aš kolunum.
Į sķnum tķma var tališ aš raušablįstursofn hefši fundist į Belgsį ķ Fnjóskadal en sį ofn var grafinn ķ jöršu og klęddur grjóti en engar įreišanlegar heimildir styšja žetta. Bent hefur veriš į aš žetta gęti ekki veriš raušablįstursofn žar sem ekki vęri hęgt aš blįsa lofti aš kolunum um gat nešst į ofninum eins og norski bóndinn gerši en ašrir töldu aš lofti hefši veriš blįsiš beint ofan ķ ofninn.
Ofnar til jįrnsmķša žróušust og breyttust ķ tķmans rįs en byggšust žó į žeirri hugmynd aš blįsiš var lofti meš smišjubelg eša fķsibelg aš kolum ķ ofninum til aš framkalla nęgan hita til aš vinna jįrniš. Slķkir ofnar voru oftast hlašnir meš sléttum hellusteini efst eša jįrnplötum og įfastur fķsibelgur į einni hliš.

Raušablįstur
Raušablįstur kallast žaš žegar mżrarauši er bręddur yfir višarkolaeldi žannig aš śt fellur nothęft jįrn sem sķšan er hamraš og unniš meš. Lķtiš er vitaš um nįkvęma ašferš viš raušablįstur eins og hann tķškašist į Ķslandi, og viršist sś žekking glötuš. Į 18. öld vann norskur bóndi, Ole Evenstad, jįrn śr mżrarauša į žann hįtt sem ętla mį aš lķkist aš einhverju leyti žeirri ašferš sem notuš var til forna hér į landi.

Ašferš:
1. Raušinn var tekinn og mulinn ķ smįtt.
2. Višur var brenndur ķ ofni žar til hann var oršinn aš glóandi višarkolum.
3. Višarkolunum var žrżst nišur og muldum rauša strįš yfir glóšina. Žrķr skammtar fóru ķ hverja brennslu eša sem samsvarar 24 lķtrum.
4. Žegar raušinn var oršinn glóandi var blįsiš lofti aš kolunum inn um gat nešst į ofninum.
5. Um leiš og kolin brunnu sigu žau nišur en mest fyrir mišju žar sem hitinn var mestur.
6. Raušaglóšinni var nś skaraš aš mišju og blįsiš įfram um gatiš nešst į ofninum žar til raušaglóšin rann saman ķ klump ķ mišjunni.
7. Jįrniš var nś tekiš śr ofninum og hamraš til.

Ašferšin byggist į žvķ aš bręšslumark jįrns er hęrra en steinefnanna sem mynda gjalliš. Žess vegna sķgur gjalliš nišur į botn ofnsins mešan jįrniš rennur saman ķ klump ofan į gjallinu. Fundist hafa jįrnklumpar sem lķta žannig śt aš jįrniš hefur veriš lįtiš sķga saman ķ mišjum ofni į sama hįtt og norski bóndinn lżsir.

Ķ Landnįmabók er skżrt frį žvķ aš Björn nokkur hafi numiš land ķ Borgarfirši. "Hann blés fyrstur mann rauš į Ķslandi, ok var hann af žvķ kallašur Rauša-Björn." Fręšimenn hafa dregiš žessa fullyršingu Landnįmabókar ķ efa meš žeim rökum aš žessi frįsögn hafi ekki veriš til annars en aš skżra višurnefni Bjarna. Raušablįstur var vel žekktur frį Noregi og hafši veriš stundašur žar löngu fyrir landnįm Ķslands og žvķ hefur vinnsla jįrns śr mżrarauša ekki veriš annaš en sjįlfsagt framhald af żmissi verkmenningu sem fluttist hingaš frį Noregi.

ÓSĮ tók saman 19.11.’03

Til baka
Vešur
Grindavķk
Mosfellsbęr
Vogar
Garšur
Grķmsnes- og Grafningshreppur
Kjósarhreppur
Kópavogur
Hafnarfjöršur
Reykjavķkurborg
Garšabęr
Reykjanesbęr
Sveitarfélagiš Ölfus
Sandgerši
Seltjarnarnesbęr
Hveragerši
Eldfjallaferšir
Fjórhjólaferšir
Antikva
Tenglar
› Įhugaveršir
› Bókasöfn
› Fróšleikur
› Leita
› Mišlar
› Minjasöfn
› Saga
› Sveitafélög
› Tengdir vefir
› Tķmi, dagur og vešur
® 2007 - Ferlir.is | Įhugafólk um Sušurnesin | @: ferlir@ferlir.is